Savarankiškumas ir gyvenimo kokybė kiekvienam
TECHNINĖS PAGALBOS NEĮGALIESIEMS CENTRAS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoto socialinio šviečiamojo renginio „Savarankiškumas ir gyvenimo kokybė kiekvienam“ ataskaita

<- Atgal į sąrašą
TECHNINĖS PAGALBOS NEĮGALIESIEMS CENTRO PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ORGANIZUOTO
SOCIALINIO ŠVIEČIAMOJO RENGINIO
„SAVARANKIŠKUMAS IR GYVENIMO KOKYBĖ KIEKVIENAM“
 
ATASKAITA
2018 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
 
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Centras), vykdydamas metinį veiklos planą, kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2018 m. gruodžio 3 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO organizavo socialinį šviečiamąjį renginį „Savarankiškumas ir gyvenimo kokybė kiekvienam“, kurio metu vyko techninės pagalbos priemonių, NVO, įstaigų paroda, lankytojams buvo skaitomi pranešimai aktualiomis temomis, o įvairių sričių specialistams, besidomintiems techninės pagalbos priemonių pritaikymu, naujomis techninės pagalbos priemonėmis ir technologijomis, buvo organizuojamas praktinis mokomasis seminaras.
 
Sveikinimo žodį renginio dalyviams tarė Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktorė Asta Kandratavičienė, LR Seimo narys Justas Džiugelis, LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Centro direktorė Ilona Ogurcova.
 
Į seminarą 101 dalyvis registravosi internetine registracijos sistema, esančia puslapyje www.galiupats.lt. Seminare dalyvavo specialistai iš įvairių socialinių paslaugų centrų, medicinos, mokslo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų. Seminaro dalyviai išklausė 10 pranešimų, kurie buvo tiesiogiai transliuojami Centro Youtube paskyroje:
 
1. Ilona Ogurcova (Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė) „Naujos techninės pagalbos priemonių grupės pristatymas – komunikacija“;
2. Snieguolė Butrimavičienė (Savarankiško gyvenimo namų „Būkime drauge“ projektų vadovė) „Gyvenimas bendruomenėje: iššūkiai ir patirtys“;
3. Kristina Čiuželienė (Projekto „Sidabrinė linija“ kuratorė) „Sidabrinė linija“: bendravimas ir savanorystė vyresniame amžiuje“;
4. Gintarė Vaitkienė (gyd. reabilitologė) „Sunkią judėjimo negalią turinčių asmenų priežiūra ir slauga namuose“;
5. Sigita Šustickienė (Valakupių reabilitacijos centro profesinės reabilitacijos specialistė) „Valakupių reabilitacijos centro teikiamos paslaugos“;
6. Zita Baužienė (Kauno kolegijos dėstytoja, daktarė) „Aš ir tu - tas pats žmogus“;
7. Justina Nalivaikaitė (UAB „Teida“ Techninės pagalbos įrangos vadybininkė – reabilitacijos magistrė) „Ar techninės pagalbos priemonės gali būti patogios? Komfortas, saugumas ir efektyvumas“;
8. Ramūnas Sabaliauskas (UAB „Kasko group“ importo-eksporto vadovas) „Techninės pagalbos priemonių remontas“;
9. Ana Staševičienė (Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė) „Visuomeninė veikla neįgaliųjų integracijos srityje“;
10. Ineta Župerkaitė (MB „Dianeta“ atstovė) „Eisenos atstatymas naudojant robotizuotą elipsinį eisenos treniruoklį KINISIFORO“.
 
Kita renginio dalis vyko LITEXPO parodų centro ekspozicijos salėje. Parodoje dalyvavo dalyviai iš Lietuvos ir užsienio: „Stabilo“ (Lenkija), UAB „Slaugivita“, UAB „Idemus“, UAB „Teida“, UAB „Kid-man“, UAB „Paramedica Lietuva“, UAB „Empatija neuroklinika“, MB „Dianeta“, Lietuvos neįgaliųjų teniso klubas, Balsių bendruomenė, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, UAB „Medlinkas“, Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie SADM, Lietuvos aklųjų biblioteka, UAB „Biomedikos centras“, Grigiškių neįgaliųjų draugija, VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“, UAB „LinusMedical“.
 
Įmonės lankytojus supažindino su savo produkcija, organizacijos konsultavo suinteresuotus asmenys. Parodos lankytojai, atvykę į renginį vežimėliais, naudojosi UAB „Kid-man“ stende teikiamomis smulkaus remonto paslaugomis – keitėsi padangas, susireguliavo stabdžius. Stendą su judėjimo, regos, klausos ir alternatyvios komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis turėjo ir Centras, kurio specialistai teikė lankytojams konsultacijas įvairiais aprūpinimo TPP klausimais, matavo pragulų atsiradimo rizikas pageidaujantiems asmenims, besinaudojantiems vežimėliais, aiškino kaip naudotis techninės pagalbos priemonėmis, pasakojo apie priemonių individualaus pritaikymo galimybėmis, pildė neįgaliųjų prašymus dėl techninės pagalbos priemonių įsigijimo.
 
Ekspozicijos salėje vyko ne tik įmonių ar organizacijų, įvairių priemonių paroda. Čia taip pat buvo skaitomi ir tiesiogiai Centro Facebook paskyroje transliuojami edukaciniai pranešimai ir sėkmės istorijos:
1. Juratė Stankevičienė (Užimtumo tarnybos Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėja) „Neįgalieji darbo rinkoje: iššūkiai ir perspektyvos“. Darbas;
2. Tim van Wijk (Restorano „Pirmas blynas“ įkūrėjas, direktorius) „Your own pirmas blynas“ (liet. „Tavo pirmas blynas“). Pranešimas bus skaitomas anglų k. ir verčiamas į lietuvių ir lietuvių gestų k. Darbas;
3. Fausta Kepalienė (Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotoja) „E. ateitis: Lietuvos aklųjų bibliotekos svetainės“. Darbas;
4. Aistė Krušinskaitė „Mano gyvenimas ant ratų. Kaip pasiekiau savo svajones“. Sėkmės istorija
5. Kristina Dūdonytė (Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ Valdybos pirmininkė) „Asmeninis asistentas – viena iš įtraukties priemonių“. Laisvalaikis;
6. Gintarė Vaitkienė (Gyd. reabilitologė) „Sunkią judėjimo negalią turinčių asmenų priežiūra ir slauga namuose“. Namai;
7. Ieva Rutavičiūtė (Valstybinio studijų fondo projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ vadovė) „Finansinė parama studentams, turintiems negalią“. Mokslas;
8. Gedvilė Diržiūtė „Kurtieji gali“. Sėkmės istorija;
9. Viktorija Žilinskaitė (Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė) „Specialieji poreikiai aukštajame moksle“. Mokslas;
10. Zita Baužienė (Kauno kolegijos dėstytoja, daktarė) „Aš ir tu - tas pats žmogus“. Namai;
11. Lina Gulbinė (Projekto „Pertvarka“ neįgaliųjų ekspertė) „Naujo tipo bendruomeninės paslaugos“. Namai.
 
Renginį vainikavo interaktyvi diskusija „Sugriaukime mitus. Kodėl neveikia įtrauktis?“:
 
Moderavo VšĮ „Interstela“ direktorė Irena Blaževičė.
 
Dalyvavo ir į klausimus atsakinėjo:
• Centro direktorė Ilona Ogurcova,
• VDU Socialinio darbo katedros prof., JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys ekspertas, Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Kauno Arkos bendruomenės ir Lietuvos žmogaus teisių centro narys Jonas Ruškus,
• Gyd. reabilitologė Gintarė Vaitkienė, prie Centro veikiančios ekspertų komisjios narė,
• Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė, prie Centro veikiančios ekspertų komisjios pirmininkė,
• Advokatas, LASS tarybos narys Giedrius Stoškus,
• Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora,
• Kauno kolegijos dėstytoja Zita Baužienė,
• Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktorė Asta Kandratavičienė.
 
Mitai, diskusijos klausimai:
• Techninės pagalbos priemonės perkamos (toliau – TPP) mažiausia kaina;
• Niekam nerūpi negalią turinčių asmenų nuomonė;
• Siūlomi tik standartiniai TPP sprendimai;
• Viską žino ir nusprendžia gydytojai;
• Paprastas žmogus negali nieko pakeisti.
 
Diskusiją apibendrinančios tezės:
Valstybė. Aprūpinant TPP funkcinių sutrikimų turinčius asmenis, yra privalu vadovautis JT Neįgaliųjų teisių konvencija, o ypač jos 20 straipsniu, kuriame teigiama, kad visi asmenys yra lygūs, turintys teisę gyventi savarankiškai bendruomenėje. Turintis negalią asmuo negali būti vertinamas kaip auka. Asmens neapibrėžia jo sutrikimas. Asmens savarankiškumą, orumą, integravimosi į visuomenę galimybes ir jo funkcinių gebėjimų kompensavimą užtikrina valstybė, kuri suvokdama skirtingus asmenų poreikius, sudaro galimybes kiekvienam asmeniui už prieinamą kainą įsigyti maksimaliai individualizuotas, kokybiškas TPP.
Bendradarbiavimas. NVO deleguodamos savo atstovus į Centro Ekspertų komisiją, gali daryti arba daro didelę (priklausomai nuo įtraukties) įtaką organizuojant TPP poreikius, numatant, kokių TPP reikia asmenims. Taip organizuojamas darbas yra veiksmingas, realiai sprendžiantis atsiradusias aprūpinimo TPP problemas. Visi nauji ar koreguojami teisės aktai, yra derinami su NVO atstovais, kurie turi galią daryti įtaką valstybėje priimamiems sprendimams dėl aprūpinimo TPP ir kitais klausimais.
Dialogas. Asmenys gali prisidėti prie aprūpinimo TPP sistemos gerinimo išsakydami savo nuomonę, patirtis apie naudojimąsi Centro suteiktomis TPP. Komunikacija turi vykti per NVO atstovus, savivaldybių įstaigų specialistus, Centro specialistus. Visi prašymai fiksuojami vieningoje visoje šalyje veikiančioje Techninės pagalbos priemonių apskaitos informacinėje sistemoje, kad galima būtų juos analizuoti.
Švietimas. TPP naudotojas turi gebėti naudotis jam suteikta TPP. O įgūdžiams ir gebėjimams besikeičiant prie jų derinti naudojamas TPP arba jas keisti į labiau tinkamas. Ne tik valstybė turėtų įsipareigoti edukuoti asmenį, bet ir asmuo turėtų būti suinteresuotas mokytis. Centras edukuoja organizuodamas šviečiamuosius renginius, filmuodamas video pamokas asmenims bei specialistams. Tiesiogiai bendraudamas su klientais. Specialistai turėtų būti nuolat informuojami ir patys domėtis apie aprūpinimo TPP sistemos pasikeitimus.
Procesas. Procesas norint įsigyti reikalingą TPP, turėtų būti maksimaliai trumpinamas mažinant reikalingų pateikti dokumentų skaičių ir kt.
Integracija. Negalią turinčių asmenų integracija priklauso nuo visų Lietuvos veikiančių ministerijų.
 
RENGINIO POVEIKIO APŽVALGA, ATSAKYMŲ APIBENDRINIMAS
 
Vieni svarbiausių organizuoto renginio tikslų – edukuoti asmenis susijusiais klausimais, paskatinti juos siekti savarankiškumo ir gyvenimo kokybės gerinimo nepaisant negalios, amžiaus, fizinių, kultūrinių ar kitokių skirtumų. Iš surinktų duomenų, dalyvių atsiliepimų, galima daryti išvadą, kad minėti tikslai buvo pasiekti. Pasibaigus renginiui „Savarankiškumas ir gyvenimo kokybė kiekvienam“, specialistams, lankytojams, parodos dalyviams, pranešėjams, buvo siunčiamas klausimynas apie renginio pasisekimą, seminaro ir renginio naudingumą ir kt.
 
Buvo gauti 120 (2018 m. gruodžio 10 d. duomenimis) respondentų atsakymai, iš kurių galima spręsti, kad renginys buvo naudingas ir aktualus (Pav. Nr. 1). Vis dėlto buvo gauta pasiūlymų organizuoti renginį šiltesniu metų laiku, ne darbo dieną. Taip pat buvo pasiūlyta pranešimus skaityti vienoje erdvėje. Respondentai teigė, kad renginyje yra aptariamos aktualios temos (4,3 balo iš 5 balų), todėl jis turi būti nuolat organizuojamas.
 
Žemiau pateikiami keli apklausos klausimai ir gauti atsakymai, kurie galėtų padėti organizuojant kitų metų renginį (kalba neredaguota):
Kas šių metų seminare ir renginyje buvo gerai, džiugino ir kt.?
„Labai džiugu, kad toks renginys vyksta Lietuvoje. Šaunuoliai organizatoriai“,– pranešėjas.
Ko šių metų seminare ir renginyje pasigedote?
„Daugiau dalinimosi savų patirčių. Daug pranešimų buvo apie tai, kokias paslaugas teikia, kokia nauda ir pan. Norėtųsi daugiau gyvenimiškų atvejų“,– seminaro dalyvis;
„Daugiau dėmesio sutrikusio intelekto žmonių problemoms“,– seminaro dalyvis;
„Pranešimai, mano manymu, buvo labiau pasidalinimas patirtimi, trūko inovatyvumo, užsienio šalių patirčių“,– seminaro dalyvis;
„Daugiau pranešimų vaikų tema“,– seminaro dalyvis;
„Psichologinės paskaitos sąmoningumui, pasitikėjimui stiprinti, apie galimybes, susistyguoti, susidėlioti į lentynėles mąstymą, kad būtų lengviau gyventi. Priimti savo darbo amžių, negalią. Vyresniems neįgalumą turintiems žmonės sunku įsidarbinti. neįgalusis tai ne neįgaliojo vežimėlis. Kalbėti apie autoimunines ligas. Nesuprasi, kad jis neįgalus, kai nežinai“,– seminaro dalyvis;
Kaip pasiūlytumėte tobulinti ar keisti renginio koncepciją?
„Atskirti praktinio turinio ir mokslinio turinio renginius, nes tiek seminare tiek konferencijoje buvo diskutuojama apie praktinis pritaikomumas techninių priemonių“ „,– pranešėjas;
„Jeigu žiūrint iš neįgaliojo pusės, jiems ilga kelionė iki Vilniaus iš kito Lietuvos krašto. O jiems patiems ar jų artimiesiems pamatyti ir išgirsti labai svarbu. Siūlymas – renginio vietą rotuoti, o gal pasirinkti vidurio Lietuvą (Kauną)“,– seminaro dalyvis.
 
Pav. Nr. 1
 
 
 
Metodinio skyriaus vyriausioji specialistė
Viešiesiems ryšiams Daumantė Verseckaitė
 
 
 
Data: 2018.12.10